apkrauti

apkráuti tr. 1. K apdėti kieno paviršių kuo; apdėti ką kuo aplink: Aš apkróviau jį visokiais daiktais J. Stalas apkrautas valgiais, gėrimais P.Cvir. Grabas visas apkrautas vainikais kiek tik telpa Blv. Paėmė ir apkróvė šienu rūbus Ds. Vieną kartą asilas, maišais druskos pilnais apkrautas, ėjo per upę Tat. Eina kap akmenim apkrautas KrvP(Mrj). Jį (kūdikį) randa tenai laumės pasmaugtą ir maitkauliais apkráutą (ps.) rš. Apkraukiat jūsų bandą! BB1Moz45,17. | Apkrovė didžiausį laužą apie tą ąžuolą LTI10. |refl.: Apsikrovusi ryšuliukais sprunku sukaitusi iš paskutinės sankrovos Pt. Apsikrovė su niekniekiais kaip peranti žąsis su šiaudais M.Valanč. | Jis riebus: šlaunys jo lašiniais apsikróvę Ml. Apsikrovėm (pristatėme, pridėjome visokių daiktų), nėra kur nė praeiti Rm. Šitą vatinę dar gali nešiot, lopais apsikrovus (apsilopius) Skr. | prk.: Visi medžiai žiedų varške apsikrovė Vaižg. Vyšnios apsikrovė žiedais rš. Medžiai ... ant pavasario ... žiedais apkraujas ir lakštais apdengias DP585. 2. prk. daug duoti, užversti kuo; apsunkinti kuo: Tūkstančiais apkrovę dukteris laiko rš. Senas jauną gavo ir apkrovė su vaikais Plng. Išlepusiai, vaikais apkrautai moteriškei teko visa ūkio sunkybė Vaižg. Esu apkráutas su darbais (turiu daug darbo) Krtn. Malūnas, kuris kitais metais darbais apkrautas būdavo, šiemet beveik visai darbo neturi prš. Valgyt nedavė, sunku darbu apkróvė Ad. | refl.: Pinigais apsikróvęs gyvena (daug turi pinigų) Gs. Apsikrovė geru, net pavydėjimo pagunda ima žmogų V.Krėv. Pats turtais apsikrovęs, nebežino jų kur bedėti rš. Apskróvęs turtais, ė vaikui až darbą ažmokėt negali Sdk. Giries valgymais apsikrovęs, o girą su duona valgai Ds. Jau tas ligonis mirs, nes apsikrovė su daktarais M.Valanč. Esu apsikrovusi darbais ir pyragais (dovanomis, gaunamomis už darbą) – negaliu suverpti Šts. Vyras iki ausų darbais apsikrovęs rš. Mokytojams neverta per daug pamokomis apsikrauti J.Paukš. Ir vaikais apsikráusma, vaikelio (berniuko) benorėdami Ggr. Apsikrovęs [vargais] kai Adomas vaikais Sln. 3. gausiai apdovanoti: Sveikas mane teip brangiomis savo rašto knygelėmis apkrovęs LTI418. Apkrovei gi mane, apipylei dovanomis A.Baran. | prk.: Karalius jį su garbe apkrovė prš. Tu esi viena nu Dievo didžiomis apkrauta visa dangaus dovanomis SGI18. 4. skirti, reikalauti (mokesčio, muito): Despotinis monarchas savo prabangų reikalams apkrauna sunkiais mokesčiais savo krašto gyventojus rš. Muitu neapkráutas BŽ20. 5. fiz. pripildyti: Apkrovus rutulį V, pvz., teigiamąja elektra, švytuoklių rutuliukai a ir b atsistums rš. | refl.: Skritulys CD visas apsikrovęs teigiamai rš. 6. euf. apdergti, apteršti: Nunešk duoną – musės apkraũs Ėr. Šuva prieklėtį apkróvė – eik nuvalyk Ds. | refl.: Žiūrėk, kūma, jau vaikas apsikróvė Ps. | Kad neapkuopč, tai ir sėdėtum lig ausių apskróvęs Ds.

◊ liežùviais (apkalbomìs) apkráuti apkalbėti: Prie to dar liežuviais, apkalbom apkrauna rš.

kalbomìs apsikráuti būti apkalbamam: Apsikróvė kalbõms mergė pas tą žilbizgį betarnaudama Šts.

\ krauti; antkrauti; apkrauti; atkrauti; įkrauti; iškrauti; nukrauti; pakrauti; perkrauti; prakrauti; prikrauti; sukrauti; užkrauti